Vakarai tamsyn ir ilgyn, o „Scanorama“ Gargžduose praskaidrins lapkričio vakarus kino kelionėmis. Nuo šeštadienio, lapkričio 7-osios, kino teatre „Minija“ per devynias dienas bus parodyta dešimt filmų. Kinas kvies atidžiau pažvelgti į žmogų, jo pasirinkimus, istoriją ir pasaulį, kuriame gyvename.
Jau 24-ąjį kartą vykstanti „Scanorama“ į Gargždus atveža naujausią Europos kiną ir filmus, pelniusius pripažinimą didžiuosiuose kino festivaliuose. Tai proga didžiajame ekrane pamatyti istorijas, kurios galbūt niekada nepasiektų mūsų kasdienio kino repertuaro, ir trumpam pažvelgti į pasaulį kito žmogaus akimis.
Išsirinkti filmą, susitikti kino teatre „Minija“, o po seanso dar pasikalbėti apie matytą istoriją – štai ir mažos kino atostogos lapkričio viduryje. Gal šiemet visi kartu pasidovanokime jų bent keletą vakarų?
Nuo lapkričio 7 iki 15 dienos kino teatre „Minija“ bus parodyta dešimt filmų. Per devynias dienas čia bus pasakojamos kino istorijos apie meilę, netektį, šeimą, tapatybę, žmogaus santykį su gamta ir net vampyrų legendos.
Šių metų festivalio tema kviečia susitikti su kitu žmogumi – jo gyvenimu, pasirinkimais ir pasaulio matymu. Ką iš tiesų žinome apie artimuosius? Ar norėdami padėti kitam kartais neatimame jo laisvės? Kaip žmogus išsaugo save, kai aplinkybės verčia gyventi pagal svetimas taisykles? Tai klausimai, kurie šiemet lydi daugelį festivalio filmų.
„Scanorama“ šiemet vyksta dešimtyje Lietuvos miestų. Kasmet jį aplanko apie 40 tūkstančių kino mėgėjų. Gargždams skirta dešimt seansų kino teatre „Minija“.
Kokias istorijas matysime Gargžduose?
Gargždiškiams tai ir proga pamatyti, kaip įvairiai gali atrodyti šiuolaikinis Europos kinas: nuo santūrių norvegiškų dramų iki gotikinės vampyrų komedijos, nuo šeimos istorijų iki prancūziško juodojo humoro. Šis tekstas padės išsirinkti, nuo kurio filmo pradėti.
Visi filmai skirti žiūrovams nuo 13 metų. Prie kiekvieno nurodyta trukmė, kalba, subtitrai ir seanso laikas. „Minijos“ kainynas ir bilietų nuorodos – straipsnio pabaigoje. Oficialų „Scanoramos“ tvarkaraštį rasite festivalio programoje.
Filmo „Mylimasis“ kadras, režisierius Erikas Poppe
Norvegija, 2026 m. | Režisierius Erikas Poppe | Drama | 1 val. 53 min. | Norvegų kalba, lietuviški ir angliški subtitrai | N-13
Pakrantės miestelyje Aslė ir Gerda pamilsta vienas kitą ir susilaukia sūnaus. Tačiau jų bendrą gyvenimą aptemdo išbandymai – Aslę nenumaldomai traukia jūra, o Gerda vis dažniau lieka viena su berniuku. Dviejų žmonių meilę, balansuojančią tarp noro ir atsakomybės, svajonės ir realybės, ima keisti atstumas. Tylos ir filmo vaizdinio paveikslo dermė, kai slogūs žvilgsniai supriešinami su didingu Norvegijos kraštovaizdžiu, tampa režisieriaus būdu narstyti žodžiais sunkiai įvardijamus poros santykių kaitos niuansus. „Mylimasis“ – tai brandus dar 1988 m. ilgamečio Poppe‘ės draugo, scenaristo ir Nobelio premijos laureato Jono Fosse’ės parašytas scenarijus, režisūrinės interpretacijos laukęs beveik 40 metų.
Erikas Poppe yra vienas žymiausių šiuolaikinių Norvegijos režisierių ir scenaristų. Anksčiau dirbo operatoriumi ir spaudos fotografu. 1991 m. baigė operatorystės studijas Kino, radijo, televizijos ir teatro universitetiniame koledže Stokholme. Jo filmai „Havajai, Oslas“ (2004) ir „Tūkstantį kartų labanakt“ (2013), „Karaliaus ne“ (2020) buvo pristatyti ir „Scanoramoje“.
Norvegijos gamta filme „Žemės syvai“
Norvegija, 2026 m. | Režisierius Hansas Petteris Molandas | Drama | 2 val. 35 min. | Norvegų kalba, lietuviški ir angliški subtitrai | N-13
XX a. Šiaurės Norvegija. Vienišius Izakas neturi nieko, tik ryžtą susikurti gyvenimą. Aukštai tarp medžių jis randa gabalėlį nederlingos žemės, kurioje nori įkurti ūkį. Nors žemė jį alina, kartu ji suteikia ir vilties. Jam į pagalbą ateina Inger – tyli ir stipri bendrakeleivė. Nepaisant nuolatinės kovos su nuostabaus grožio atšiauria gamta, poros gyvenime viskas aišku ir paprasta. Tačiau modernėjantis pasaulis ir istoriniai pokyčiai ima belstis į atsiskyrėlių duris, o kasdienybės sunkumai ir žmogiškosios silpnybės pradeda keisti jų bendrą būtį. Nobelio premija įvertintas Knuto Hamsuno romanas „Žemės syvai“ (1917), Hanso Petterio Molando meistriškumo ir puikios aktorių komandos dėka, šiandien virto universalia ir aktualia istorija apie žmogaus ir gamtos ryšį, dramatiškų išgyvenimų svorį ir žmogaus vidinę jėgą. „Žemės syvai“ yra Norvegijos kandidatas į „Oskarus“.
Hansas Petteris Molandas – vienas iškiliausių norvegų režisierių ir scenaristų, kurio filmai nuolat pristatomi didžiausiuose tarptautiniuose kino festivaliuose. 1993 m. Hansas Petteris Molandas debiutavo ilgametražiu filmu „Paskutinis leitenantas“. Tarptautinę sėkmę jam pelnė filmai „Aberdynas“ (2000), „Gražioji šalis“ (2004), „Savaip sąžiningas žmogus (2010)“, „Metų pilietis“ (2014), „Vogti arklius“ (2019) – visi jie buvo parodyti ir „Scanoramoje“.
Tai ilgiausias Gargždų programos filmas – gera proga leisti istorijai skleistis neskubant.
Isabelle Huppert filme „Kruvinoji grafienė“
Austrija, Liuksemburgas, Vokietija, 2026 m. | Režisierė Ulrike Ottinger | Fantastinis filmas, detektyvas, juodoji komedija | 1 val. 59 min. | Vokiečių ir prancūzų kalbomis, lietuviški ir angliški subtitrai | N-13
Vokiečių kino legenda Ulrike Ottinger pasiūlo savitą, ironišką vampyrės mito interpretaciją, kurioje Isabelle Huppert įkūnija hedonistišką vampyrę grafienę Erzsébet Báthori, besimėgaujančią amžinai gražiu gyvenimu. Kas 25 metus ji pabunda iš gilaus miego ir pašiurpina Austriją naujomis aukomis. Šįkart, be gardžiojo raudono eliksyro, ji nori surasti ir sunaikinti knygą, kuri, pasak legendos, suvilgyta vampyro ašaromis, gali atversti jį žmogumi. Su ištikima savo pavaldine Hermine ji leidžiasi ieškoti pavojingos knygos, turinčios galios sunaikinti visą blogį – įskaitant ir tokius vampyrus kaip jos pačios. Duetas pradeda savotišką lobių medžioklę po įspūdingas istorines miesto vietas. Damos į paieškas įtraukia grafienės melancholišką sūnėną-vegetarą vampyrą Rudį Bubį ir jo psichoterapeutą, o paieškoms persikėlus į Bohemiją jų ratas dar labiau plečiasi. Bet visiems ant kulnų mina vampyrologų pora ir policijos inspektorius… Ulrike Ottinger originaliai interpretuoja vampyrų mitą kaip prabangią nuotykių istoriją, kupiną makabriško juodojo humoro ir pagarbos Vienos architektūrai.
Ulrike Ottingeris studijavo tapybą ir fotografiją Miuncheno menų akademijoje. Sorbonoje baigė etnologijos, religijos ir meno istorijos studijas. 1973 m., grįžusi į Berlyną, pradėjo kurti filmus. Išgarsėjo eksperimentiniu filmu „Ponia X: absoliuti valdovė“ (1977). Ottinger yra universali menininkė – režisierė, scenaristė, prodiuserė, operatorė, scenografė, kostiumų dailininkė, tapytoja, fotografė.
Šeimos kelionė filme „Kaskart“
Austrija, Vokietija, 2026 m. | Režisierė Sandra Wollner | Drama | 2 val. 4 min. | Vokiečių kalba, lietuviški ir angliški subtitrai | N-13
Džesė su šeima kraunasi lagaminus kelionei į Tenerifę, tačiau atostogų išvakarėse mergina tragiškai žūsta. Praėjus metams skausmas vis dar neatslūgsta: jos mama, sesuo ir vaikinas kiekvienas savaip stengiasi susigyventi su gedulu. Kankinami netekties jie išsiruošia į tada taip ir neįvykusią kelionę. Tenerifės saulėje praeities prisiminimai atgyja ir ima gydyti. Filme meistriškai sujungiama dabartis ir praeitis, netekties, kaltės ir atsakomybės išgyvenimai. Režisierė savo scenarijų vadina „švelniu slystelėjimu į siurrealizmą, vis dar tvirtai laikantis tikrovės“, o jį atitinkančią atmosferą filmui sukūrė garsiojo „Po saulės“ operatorius Gregoras Oke. Originalios struktūros filmas pelnė Sandrai Wollner prestižinės Kanų kino festivalio programos „Ypatingas žvilgsnis“ geriausio filmo titulą.
Sandra Wollner (g. 1983 m.) yra Austrijos kino režisierė ir scenaristė. Studijavo dokumentinio kino režisūrą Badeno-Viurtembergo kino akademijoje. Jos debiutas „Neįmanomas filmas“, nufilmuotas 16 mm juosta, pelnė daugybę apdovanojimų, tarp jų – Vokietijos kino kritikų apdovanojimą. Su antruoju pilnametražiu filmu „Nelaimė būti gimusiam“ 2020 m. ji laimėjo specialųjį žiuri prizą Berlyno kino festivalio programoje „Encounters“ ir „Grand Diagonale“ prizą už geriausią pilnametražį filmą. Sandra Wollner gyvena Berlyne.
Filmo „Viešnia“ šeimos susitikimas prie jūros
Danija, 2026 m. | Režisierius Mads Mengel | Drama | 1 val. 39 min. | Danų kalba, lietuviški ir angliški subtitrai | N-13
Ramus savaitgalis prie jūros. Ką tik vaikelio susilaukę tėvai Karlas ir Emili čia rengia šventę ketindami artimiesiems pranešti naujagimio vardą. Išvakarėse Karlas sužino, kad sesuo pakvietė atvykti ir jo mamą. Nors su mama seniai nutraukė ryšį, sesuo skatina Karlą suteikti jai antrą šansą – nors praeityje moteris patirdavo smarkias psichines krizes, šiandien sveikatą kontroliuoja vaistais. „Viešnia“ – tai savotiškas „Dogmą 95“ įsteigusios juostos „Šventė“ pratęsimas, tik šio filmo centre šalia žalingos šeimos dinamikos ir praeities nuoskaudų atsiduria ir sudėtinga psichinės ligos tema. Karlovi Varų festivalyje filmas pelnė žiuri prizą ir apdovanojimą už geriausią režisūrą.
Madsas Mengelis baigė nacionalinę Danijos kino mokyklą, jo trumpametražiai filmai Danijoje pelnė apdovanojimų. „Viešnia“ – jo pirmasis ilgo metro filmas, jo pasaulinė premjera įvyko Karlovi Varų festivalio konkursinėje programoje ir pelnė du apdovanojimus.
Prancūzijos provincija filme „Sprogstanti rūšis“
Prancūzija, 2026 m. | Režisierė Sarah Arnold | Drama, juodoji komedija | 1 val. 35 min. | Prancūzų ir anglų kalbomis, lietuviški ir angliški subtitrai | N-13
Prancūzijos provincijoje ūkininkų ir medžiotojų konfliktas pasiekia aukščiausią tašką. Didžiulės šernų kaimenės niokoja pasėlius, o pačiame ginčo įkarštyje bankrutuojantis ūkininkas Brunas griebiasi ginklo ir dingsta be žinios. Po metų policininkas Fulda kartu su psichologe Stefana pradeda tirti įvykį. Fulda, sunkiai išgyvendamas šviežias skyrybas, perkeltas iš senosios darbovietės už perdėtai nuoširdų darbą ir pats balansuodamas ties sveiko proto riba, imasi šio tyrimo nepaisydamas vietinių konvencijų. Aiškėjant nutylėtai vietos gyventojų konflikto pusei, paslapčių kupino miestelio portretas virsta beprotiškai juoda komedija.
Sarah Arnold baigusi studijas Tulūzos audiovizualinių menų mokykloje pristatė savo pirmąjį trumpametražį filmą „Šešėlių pamoka“, kuris Turino kino festivalyje pelnė žiuri prizą. Jos filmas „Totemai“ (2014) Lokarno kino festivalyje pelnė „Pardino d’Oro“ apdovanojimą. Filmas „Sprogstanti rūšis“ pristatytas Kanų festivalio programoje „Dvi režisierių savaitės“.
Juliette Binoche filme „Paklydusi jūroje“
Jungtinė Karalystė, Jungtinės Valstijos, 2026 m. | Režisierius Lance Hammer | Drama | 2 val. 1 min. | Anglų ir prancūzų kalbomis, lietuviški ir angliški subtitrai | N-13
Amanda užtinka savo patėvį Martiną besimylintį su jos mama, nors yra įsitikinusi, kad dėl demencijos ši nebegali sąmoningai sutikti mylėtis. Tačiau kas tokioje situacijoje atsakingas už moters sprendimus ir kūną? Su kuo sergančiam demencija saugiausia – savo vaiku, partneriu ar institucijų globėjais? Įsikišus socialinėms tarnyboms, tarp Amandos, kurią įtaigiai suvaidino Juliette Binoche, ir Martino įsiplieskia moralinis konfliktas, kuriame riba tarp rūpesčio ir kontrolės tampa vis painesnė. Skaudi, sudėtinga, sveiko realizmo kupina drama apie intymumą ir senėjimą Berlynalėje buvo įvertinta „Sidabriniu lokiu“.
Lance’as Hammeris studijavo architektūrą Pietų Kalifornijos universitete. Jo debiutinis pilnametražis filmas „Balastas“ buvo atrinktas į 2008 m. Berlyno kino festivalio konkursinę programą, laimėjo apdovanojimą Sandanso kino festivalyje, daugybę kitų geriausio filmo ir geriausio režisieriaus apdovanojimų bei keturis FIPRESCI prizus. „Paklydusi jūroje“ yra jo antrasis pilnametražis filmas. Jis gyvena ir dirba Los Andžele.
Centre - Sandra Hüller filme „Rozė“
Austrija, Vokietija, 2026 m. | Režisierius Markus Schleinzer | Drama, istorinis filmas | 1 val. 33 min. | Vokiečių kalba, lietuviški ir angliški subtitrai | N-13
XVII a., Vokietija. Protestantiškame kaime pasirodo karys rando išvagotu veidu. Atvykėlis kaimiečiams pateikia dokumentus, įrodančius, kad yra seniai apleisto ūkio paveldėtojas, ir čia apsigyvena nepaisant gyventojų įtarumo. Laikui bėgant jis pelno jų palankumą savo dievobaimingumu, narsa ir sąžiningu darbu. Tačiau vien gerų darbų neužtenka, vietiniai jį spaudžia sukurti šeimą ir susilaukti palikuonių. Karys slepia paslaptį – jis yra moteris, kuri apsimeta vyru. Šis dramatiškas ir kartu ironiškas filmas – tai odė moterims patriarchalinėje, kraujo ir paslaptingų nutylėjimų kupinoje žmonijos istorijoje. Fenomenali aktorė Sandra Hüller už pagrindinį vaidmenį šiame filme Berlyno kino festivalyje pelnė „Sidabrinį lokį“.
Gimęs Vienoje, Markusas Schleinzeris 17 metų dirbo atrankos asistentu su tokiais režisieriais kaip Jessica Hausner, Ulrichas Seidllas ir Michaelis Haneke. Jo debiutinis filmas „Mikaelis“ buvo pristatytas Berlyno ir Kanų kino festivaliuose. Jis taip pat dirba aktoriumi ir dėsto režisūrą Badeno-Viurtembergo kino akademijoje.
Moters istorija filme „Aukso amžius“
Prancūzija, Italija, 2026 m. | Režisierius Bérenger Thouin | Drama | 1 val. 53 min. | Prancūzų kalba, lietuviški ir angliški subtitrai | N-13
Prancūzija, XX a. pradžia. Nors Žana svajoja tapti grafiene, realybėje ji tėra mėsininko dukra mažame provincijos miestelyje. Nieko nepaisydama, dėl savo užsispyrimo, pasitikėjimo ir trupučio sėkmės ji pasiekia išsvajotą titulą, tačiau laviruodama tarp mylimųjų ir tragiškų praėjusio amžiaus įvykių ji supranta, kad gyvenime yra kur kas svarbesnių dalykų. Vienos moters emancipacijos istorija, originaliai sumontuota su XX a. archyvine medžiaga, kuria politinį ir socialinį pasakojimą apie moteris. Istorinėse juostose jas esame įpratę matyti tik fone, o šiame filme moterys atsiduria pačiame ekrano centre.
Studijavęs kino teoriją, o vėliau įstojęs į „Louis Lumière“ mokyklą, Bérenger Thouinas sukūrė keletą trumpametražių filmų, kuriuose naudojo archyvinę medžiagą ieškodamas savitos kino kalbos. „Aukso amžius“ – jo pirmasis pilnametražis filmas, dėl naudojamų archyvų įtrauktas į Kanų klasikos programą, taip pat šiemet pristatytas prestižiniame archyvinio kino festivalyje „Il Ritrovato“.
Šešiolikmetės Lėja (kairėje) ir jos draugė filme „Kažkas ypatingo“
Vokietija, 2026 m. | Režisierė Eva Trobisch | Drama | 1 val. 56 min. | Vokiečių kalba, lietuviški subtitrai | N-13
Talentų konkurso komisija šešiolikmetės Lėjos paklausia: kas tu ir kuo esi ypatinga? Lėja sutrinka, o jos visiškai disfunkcinė šeima nepadeda rasti atsakymo – tėvai ką tik išsiskyrė, seneliai vos išlaiko šeimos viešbutį, teta yra smerkiama miestelio. Artėjant pasirodymui televizijoje, į miestelį atvyksta filmavimo komanda. Lėja savo kasdienybėje pamažu mokosi pastebėti išskirtines akimirkas. Kylanti Vokietijos režisierė per vienos šeimos portretą subtiliai atskleidžia ir socialines įtampas, vis dar tvyrančias buvusioje Rytų Vokietijoje.
Eva Trobisch, gimusi 1983 m. Rytų Berlyne, karjerą pradėjo teatre, vėliau studijavo kino režisūrą Miunchene, kūrybinį rašymą Niujorko universitete ir yra įgijusi scenarijaus rašymo magistro laipsnį Londono kino mokykloje. Jos debiutinis pilnametražis filmas „Viskas gerai“ Lokarno kino festivalyje laimėjo geriausio debiutinio filmo apdovanojimą, o vėliau pelnė ir daugybę kitų prizų. Antrasis filmas „Ivo“ buvo pristatytas ir įvertintas prizais Berlyno kino festivalio programoje „Encounters“ . 2024 m. žurnalas „Variety“ ją įtraukė į „Režisierių, kuriuos verta stebėti“ dešimtuką.
Bilietai ir kainos
Bilietus į Gargždų seansus galima įsigyti kino teatro „Minija“ bilietų puslapyje. Ten pasirinkite filmą ir seansą, kad matytumėte konkretaus bilieto kainą bei laisvas vietas. Klaipėdoje „Scanoramos“ seansai vyks lapkričio 7–15 dienomis kino teatruose „Arlekinas“ ir „Forum Cinemas“. Gargždų ir Klaipėdos tvarkaraščius bei bilietų nuorodas rasite oficialiame festivalio puslapyje.
