Klaipėdos rajono politikai susikibo dėl biudžeto planavimo. Valdantiesiems skrieja priekaištai dėl pernai nepanaudotos rekordinės sumos – 9,5 milijonų eurų, kurie liko biudžete. Praėjusią savaitę vykusiuose Tarybos komitetų posėdžiuose toks lėšų likutis savivaldybės sąskaitoje opozicijos politikų net buvo vadinamas nusikalstamu. Savivaldybės vadovai atkerta, kad lėšų likutis bus gera „pagalvė“ sunkumų atveju ir praėjusią savaitę pradėjo intensyvią biudžeto reklamos kampaniją.

Vieni giriasi, kiti – peikia
Giriamasi, kad Klaipėdos rajono biudžetas, suplanuotas 2022 metams, pasiekė rekordines aukštumas – perkopė 100 milijonų eurų, todėl rajone esą bus galima įgyvendinti daugiau projektų nei planuota. Planuojamos biudžeto pajamos, lyginant su praėjusių metų įvykdytomis, didėja 17,5 mln. eurų ir sieks 102,1 mln. eurų.
Klaipėdos rajonas meras Bronius Markauskas visuomenei pateiktą Biudžeto projektą vadina sukurptu „iš bėdos“: be ambicijų ir fantazijos, gerų idėjų, svarbesnių problemų sprendimų.
Iki rytojaus, sausio 25 dienos, piliečiai taip pat gali savivaldybei siūlyti biudžeto pakeitimus, teikti pastabas ir pasiūlymus.
Už biudžeto projektą savivaldybės Taryba balsuos jau ketvirtadienį vyksiančiame Tarybos posėdyje.

Pernai – rekordinės viršplaninės pajamos
Biudžeto ir ekonomikos skyriaus vedėja Irena Gailiuvienė „Gargždai United“ informavo, kad Klaipėdos rajono savivaldybės 2022 m. biudžete yra 9,5 milijonų eurų likutis (3,8 mln. eurų viršplaninių lėšų, 4,3 mln. nepanaudotų lėšų, 1,4 mln. likusių tikslinių lėšų), kurios liko pernai ir bus naudojamos šiemet.

„Kaip matote lentelėje, Savivaldybės biudžetų likučiai kasmet kinta, šiemet turime rekordines viršplanines pajamas, o praėjusiais metais jų išvis neturėjome, taip pat likučiai didesni, nes gavome ir 600 tūkst. eurų už sklypą, kurį pardavėme LIDL. Neskubėjome tų pinigų išleisti beatodairiškai, o turime užsiauginę puikią pagalvę, rezervą, kuris ypač reikalingas įgyvendinant infrastruktūros projektus. Kaip žinoma, kyla statybos, medžiagų kainos, todėl ir sukauptos lėšos leidžia nestabdyti darbų, o reaguoti į rinkos situaciją“, – „Gargždai United“ teigė Klaipėdos rajono Administracijos direktorius Justas Ruškys.
Pasak Irenos Gailiuvienės, situacija dėl viršplaninių lėšų susiklostė dėl kelių priežasčių. „Visų pirma, esant koronaviruso, pandemijai buvo atsargiai prognozuojamas gyventojų pajamų mokestis. Taip pat surenkama daugiau ir dėl augančio gyventojų skaičiaus. Metų viduryje LR Seimas įstatymu tikslino GPM ir jo planas buvo padidintas dar 3,1 mln. eurų, kuriuos panaudojome 2021 m. Strateginio veiklos plano priemonėms vykdyti, – dėstė I.Gailiuvienė. -Likusios viršplaninės lėšos, vadovaujantis Savivaldybės tarybos reglamento 176 punkto nuostata, gali būti skirstomos tik tvirtinant ateinančių metų Savivaldybės biudžetą, prieš tai jų paskirstymą aptarus išplėstinėse seniūnaičių sueigose. Nepanaudotos lėšos nustatomos savivaldybės biudžeto išlaidų planą lyginant su jo įvykdymu, o viršplaninės lėšos nustatomos patvirtintą pajamų planą lyginant su jo įvykdymu“, – teigė ji.

Milijonai liko dėl blogų rangovų?
Klaipėdos rajono savivaldybės Administracijos direktorius J.Ruškys yra įsitikinęs, kad rekordinį biudžeto likutį daugiausiai lėmė kelios nepavykusios rangos darbų sutartys.

„Tam, kad darbai judėtų sparčiau ir pavyktų įgyvendinti visus projektus, reikia turėti gerus rangovus. O su jais gali ir pasisekti, ir nepasisekti. Vien praėjusių metų pavyzdžiai su Gobergiškės darželio ir Endriejavo kultūros namų bei bibliotekos statybos darbais ar tas pats Kretingos pl. dviračių takas parodė, kiek daug lemia rangovas. Iš esmės, vienas, du ar trys neįgyvendinti objektai jau sudaro kelių milijonų eurų sumą. Dėl darbų, kurių jie neįgyvendino ir lieka nepanaudotų lėšų, kurias galėsime panaudoti šiemet ir pabaigti projektus, kurių taip ilgai laukė gyventojai. Iš esmės, kai rangovai geri, tai ir darbai puikiai einasi. Geriausias pavyzdys – Jakų mokykla. Tikiuosi, kad šiemet pavyks įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, panaudojant ir sukauptas lėšas“, – teigė Administracijos direktorius J.Ruškys.

Likutis liudija nusikalstamą neveiklumą?
Klaipėdos rajono savivaldybės Tarybos narys Sigitas Karbauskas penktadienį, Ekonomikos ir biudžeto komiteto posėdyje teigė, kad tokia įspūdinga biudžete likusi suma – nusikalstamo neveiklumo pavyzdys.

„Tebūnie 9,5 milijonų liko, bet valdantieji turi pripažinti, kad toks veiklos rezultatas – nusikalstamas neveiklumas. Statybų ir kitos kainos kyla apie 30 procentų, tai reiškia, kad šiemet nenupirksim tų pačių paslaugų už praėjusių metų kainą. Realiai tai reiškia, kad dėl kylančių kainų bent tris milijonus eurų prarasime. Panašiai tiek kainavo Jakų mokyklos statybos,“ – teigė Tarybos narys.

Meras pasigedo ambicijų ir fantazijos

Klaipėdos rajono meras B.Markauskas mano, kad rekordinis biudžeto likutis geriausiai iliustruoja, kad praėjusį pavasarį pasikeitus valdantiesiems, naujoji valdančioji dauguma neįveikė jiems kilusių iššūkių.

"Vadinkim daiktus tikraisiais vardais. Valdančioji dauguma turi prisiimti atsakomybę dėl prasto darbų planavimo ir vykdymo. Akivaizdu, kad susitvarkyti su darbais naujiesiems savivaldos vadovams nepavyko. Diskusijos nevyksta, patarimų neklausoma, projektai į priekį nedėliojami, pirkimai neskelbiami, į kritiką neįsiklausoma. Kai yra nedidelė grupė politikų, kurie viską žino geriausiai, tai ir rezultatai tokie, kokie yra - nuostolingi gyventojams", - teigė meras.
B. Markauskas negaili kritikos šiems metams suplanuotam biudžetą. Jo manymu, valdančiųjų suformuotas biudžetas – be ambicijų ir fantazijos.
„Per 100 milijonų eurų perkopusį biudžetą valdantieji išskirstė tik pabaigti dar prieš porą metų pradėtus projektus tokius, kaip autobusų stotis, Gargždų parkas, Jakų mokykla ir kitus, tačiau šiems ir ateinantiems metams nebrėžia jokių naujų tikslų, neplanuojami jokie svarbūs projektai, o kai kurie, pavyzdžiui, Lapių bendrabučio priestatas, bus tiesiog paliekamas neapibrėžtai ateičiai taip sukuriant miesteliuose dar daugiau pastatų vaiduoklių, – teigė B.Markauskas. – Nors jau nuo praėjusių metų lapkričio prašiau kalbėtis ir pristatyti rengiamą biudžetą, įtraukti politikus, deja, kartu su visuomene pamačiau tik galutinį variantą, kai jis buvo paskelbtas. Dabar jau akivaizdu, kodėl: kad nebūtų spėta pateikti pasiūlymų dėl naujų vaikų darželių, kelių žvyravimo, apleistų medicinos punktų tvarkymo, lietaus nuotekų klojimo ir kitų svarbių ir reikalingų darbų gyventojams“, – įsitikinęs meras.

Darželių nestatys, ambulatorijų neremontuos
Merą B.Markauską neramina, kad jau ne pirmi metai susiduriama su didele problema – vietų trūkumu darželiuose.
„Praėjusiais metais, kaip greitesnį sprendimo būdą, pasiūliau statyti modulinius darželius Gargžduose, Priekulėje. Buvo surengtas ne vienas susitikimas, mano iniciatyva konsultuotasi su Kauno rajonu, kuris ženkliai pagerino situaciją statydamas būtent modulinius darželius, bet šių metų biudžete tam nėra numatyta jokių lėšų. Paprastai tariant, valdantieji siunčia aiškią žinią Gargždų ir Priekulės tėvams – papildomų vietų Savivaldybės darželiuose nei šiais, nei 2023-2024 nesitikėkite.
Tokią pačią situaciją matome ir sveikatos srityje. Nežadama investuoti ir į ambulatorijų sutvarkymą. Lėšų nesulauks Veiviržėnų ambulatorija, nebus tvarkomas ir Plikių slaugos skyriaus pastatas. Remonto reikia ir Tilvikų, Daukšaičių, Pėžaičių medicinos punktams, bet biudžete tam lėšų nenumatyta nei šiais, nei kitais metais,“ – nusivylimo neslėpė meras.
Pasak B.Markausko, naujovių nesimato ir socialinėje srityje – nebus kuriama jokia nauja infrastruktūra. Bus užbaigti tik du pradėti projektai Priekulėje, praplėsime paslaugas socialinių paslaugų centre ir atsiras vaikų dienos centras.
„Esu ne kartą akcentavęs, kad rajone reikia didinti vaikų dienos centrų skaičių, kurti savarankiško gyvenimo namus, apsaugotą būstą, rasti būdų, kaip skatinti negalią turinčių žmonių savarankiškumą. Apie tai diskutuojama ir su bendruomenėmis, ir su nevyriausybinėmis organizacijomis, kurios dalį šių paslaugų galėtų drąsiai teikti. Bet valdantieji tam lėšų neplanuoja, neieško būdų, kaip jų pritraukti ir iš Europos sąjungos investicinių fondų, nenumato jokio naujo projekto 2023-2024 metams“, – teigė B.Markauskas.

Kultūra – podukros vietoje?
B.Markausko įsitikinimu, kultūra taip pat liko podukros vietoje. Be jau pradėtų projektų – Gargždų ir Endriejavo kultūros centrų – naujų šiemet nebeplanuojama. „Veiviržėnų kultūros centras, nors renovacija verkiant reikalinga, šiemet lėšų nesulauks. Nėra planų dėl Karaliaus Vilhelmo kanalo, Lankupių ir Drevernos šliuzų. Gyventojai jau dešimtmetį maitinami pažadais dėl naujo muziejaus ir bibliotekos Gargžduose. Bet, matyt, valdantiesiems dėl to nė kiek ne gėda. Praėjusiais metais speciali komisija buvo priėmusi sprendimą, kad geriausia vieta tam būtų parke, kur jau ne vienerius metus stovi pamatai. Bet valdantieji nesugebėjo priimti galutinio sprendimo, tempė laiką ir, kiek man žinoma, šią galimybę jau praradome. Tad vietoje galimo muziejaus-bibliotekos pastato, ilgainiui parke tiesiog galime turėti gyvenamuosius namus. Praėjusiais metais buvo paruošta Kultūros strategija iki 2030 m., bet nė vienos joje numatytos priemonės įtrauktos nematau, nors tikrai yra gerų iniciatyvų tokių, kaip Signatarų įamžinimo erdvė „Laiko tiltas“ Veiviržėnuose ar Kalvystės miniatiūrų ekspozicija Priekulėje“, – dėstė opozicijoje dirbantis Klaipėdos rajono meras.

Mažai dėmesio keliams
Meras B.Markauskas mano, kad planuojant biudžetą nueita lengviausiu keliu, kuriam nereikia nei fantazijos, nei strateginio požiūrio.
„Per praėjusius metus esu gavęs iš gyventojų ne vieną skundą dėl žvyrkelių, bet finansavimas čia auga nežymiai. Mano manymu, žvyrkelių „pamaitinimui“ reikėtų skirti bent 1 milijoną eurų, kad situacija bent kiek pasitaisytų, tačiau tas nedaroma. Visiškai pamirštos sodininkų bendrijos, kurios itin sparčiai plečiasi ir čia daugėja gyventojų, mokančių mokesčius būtent į savivaldybės biudžetą. Stringa daugiabučių renovacija, vis dar turime per daug gyventojų, kurie nėra prisijungę prie centralizuotų vandens ir nuotekų tinklų. Tačiau mano išsakyti siūlymai, kurie spręstų šias problemas, neišgirsti,“- apgailestavo Klaipėdos rajono vadovas.

Didžioji biudžeto dalis – švietimui, socialinei apsaugai
Daugiausia lėšų – 41,6 mln. eurų – arba 40,8 proc. viso biudžeto šiemet planuojama skirti švietimui. Už šias lėšas bus finansuojama mokyklų ir darželių veikla, kompensuojama dalis mokesčio privačius darželius lankančių vaikų tėvams, organizuojamas mokinių pavėžėjimas, užtikrinamas neformalus vaikų švietimas.
„Tęsime Gobergiškės darželio rekonstrukcijos darbus, baigsime įrengti naujas darželio grupes Slengių mokykloje-daugiafunkciame centre, duris atvers Jakų mokykla, ruošiamasi Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos aktų salės statybai. Taip pat atskiras finansavimas numatytas švietimo įstaigų patalpų, mokyklinių autobusų remontui, įrangai, mokymo priemonėms įsigyti, planuojame nupirkti du mokyklinius autobusus. Ir toliau skirsime didžiausią kompensaciją Lietuvoje privačius darželius lankančių vaikų tėvams – vien šiai priemonei išlaidos auga milijonu eurų,“ – suplanuotus darbus vardijo Administracijos direktorius J.Ruškys.
Socialinei apsaugai teks 11,6 proc. biudžeto lėšų arba 11,8 mln. eurų. Dalis lėšų numatoma socialines paslaugas teikiančių įstaigų finansavimui, socialinėms išmokoms, paramai mokiniams. Bus tęsiama Priekulės socialinių paslaugų centro infrastruktūros bei vaikų dienos centrų tinklo plėtra Klaipėdos rajone. Toliau bus skatinamas bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis, prisidedama prie bendruomenių vykdomų projektų.

Dėmesys kultūrai ir sportui
10,9 mln. eurų arba 10,7 proc. biudžeto lėšų bus skiriama poilsiui, kultūrai ir sportui.

„Pradėsime įgyvendinti ilgai gyventojų lauktus projektus: Endriejavo kultūros namų ir bibliotekos statybą, Gargždų kultūros centro modernizavimą, daugiafunkcio sporto centro Gargžduose statybą, tęsime darbus futbolo stovyklavietėje prie Gargždų karjerų. Tačiau ruošiamės ne tik didiesiems projektams. Vien vaikų žaidimo bei sporto aikštelių įrengimo ir priežiūros darbams visose seniūnijose esame suplanavę skirti beveik pusę milijono eurų. Tad pokyčius pajus kiekvienas“, – tikino J.Ruškys.

Kelių infrastruktūrai – daugiau nei 11 mln. eurų
Vienas iš augančio rajono iššūkių – kelių infrastruktūra. Kasmet gatvių ir kelių asfaltavimui, remontui bei priežiūrai skiriamas išskirtinis dėmesys – tą parodo ir dviem milijonais eurų, lyginant su praėjusiais metais, išaugęs finansavimas šiai sričiai.
„Tęsiame gerąją praktiką ir šiemet vėl papildomą dėmesį skiriame seniūnijų keliams. Augančių Sendvario ir Gargždų seniūnijų inžinerinei infrastruktūrai, šaligatviams, keliams papildomai siūlome skirti po 800 tūkst. eurų, likusių seniūnijų susiekimo infrastruktūrai – 1,5 mln. eurų. Gatvės, kurias planuojame sutvarkyti už šias lėšas − tai Gluosnių g. Gobergiškėje, Paežerio gatvė Endriejave, Pavasario g. Kretingalėje, Parko g. Maciuičiuose ir kitos. Papildomos lėšos leis sparčiau gerinti kelių kokybę, užtikrinti patogumą ir saugumą gyventojams“ – tikino Administracijos direktorius J. Ruškys.