„WaterMan“ projektas leido Gargžduose įrengti pirmą gamta grįstą lietaus nuotekų valymo tvenkinį
Gargždai tapo pirmuoju miestu Klaipėdos regione, kuriame įgyvendintas ateities sprendimas – lietaus vandens išlaikymo tvenkinys su pakartotinio vandens panaudojimo sistema.
Vakar Klaipėdos rajono savivaldybės vadovams, specialistams ir žiniasklaidai buvo pristatytas užbaigtas projektas „Paviršinių nuotekų valymo įrenginių – išlaikymo tvenkinio su pakartotiniu vandens naudojimu nauja statyba“.
Tai vienas pažangiausių ir pirmasis tokio tipo gamta grįstas sprendimas Klaipėdos rajone, įgyvendintas pagal tarptautinį “Interreg Baltijos jūros regiono projektą „WaterMan“.
Tvenkinys ir puošia, ir taupo
Gargždų miesto centre, Minijos slėnyje, prie Taikos gatvės daugiabučių, iškilo unikalus objektas – modernus lietaus nuotekų tvenkinys. Jo paskirtis – ne vien surinkti kritulių vandenį, bet ir suteikti jam naują pritaikymą.
Išvalytas lietaus vanduo galės būti naudojamas gatvių ir šaligatvių drėkinimui, miesto želdynų laistymui ar net gaisrams gesinti.
Skaičiuojama, kad vien tik žaliųjų erdvių priežiūrai šis sprendimas leis kasmet sutaupyti daugiau nei 300 kubinių metrų geriamojo vandens – tiek, kiek per metus vidutiniškai suvartoja keturios šeimos.
Tvenkinio vanduo jau pritaikytas praktikoje – juo pasinaudojo UAB „Klaipėdos rajono energija“, kai teko išplauti pralaidų vamzdynus.
Tvenkinys nėra vien paprastas vandens telkinys. Jame įrengta dviejų pakopų natūralaus valymo sistema, leidžianti lietaus vandeniui nusistovėti ir išsivalyti. Vandens kokybę reguliariai stebi Klaipėdos universiteto tyrėjai, atliekantys cheminius ir mikrobiologinius tyrimus.
Gargždų sprendimas – Europos kontekste
Vakar, projekto pristatymo metu, Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas pabrėžė, kad Gargždų pavyzdys turi tapti regionine praktika.
„Džiaugiuosi, kad inovatyvi idėja virto realybe, realiu pavyzdžiu, kaip galima atsakingai ir išradingai naudoti gamtos išteklius. Tai – modernus ir tvarus sprendimas, kuris parodo, kad Klaipėdos rajono savivaldybė gali būti inovatyvi, tačiau turime eiti toliau – kurti bendrą potvynių ir vandens naudojimo strategiją visoms Klaipėdos regiono savivaldybėms, pasitelkus šalies mokslininkus ir specialistus, tarptautinę praktiką”, - kvietė meras.
„WaterMan“ projektas jungia 43 partnerius iš 6 šalių – nuo Danijos Bornholmo, kur išvalytas vanduo naudojamas vandenilio gamybai iki Vokietijos Berlyno, kur ruošiamos studijos dėl nuotekų pritaikymo pramonėje. Įdomu, kad kitose šalyse mastai dar didesni: pavyzdžiui, Ispanijos Mursijos regione pakartotinai panaudojama net 98 proc. nuotekų.
Domina techniniai sprendimai
Naujasis tvenkinys įrengtas 8 200 m² plote, jo gylis siekia iki 4,3 metro, surinkimo baseinas apima net 110 ha plotą. Vandens sulaikymo trukmė: iki 2 parų.
Per vandens telkinį nutiestas 40 metrų ilgio lieptas, o aplink jį įrengti pėsčiųjų takai.
Kaip akcentavo vienas iš projekto vadovų, Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslo darbuotojas Valdas Langas, Gargždų pavyzdys yra dalis platesnio „WaterMan“ projekto ir 11 bandomųjų iniciatyvų. Ši iniciatyva demonstruoja, kaip miestai gali pereiti prie tvarių, gamta grįstų sprendimų paviršiniam vandeniui valdyti ir įkvėps kitus miestus pasekti Gargždų pavyzdžiu.
Bendruomenės erdvė ir ekologinė nauda
Projektas tapo ne vien inžinerine konstrukcija. Aplink tvenkinį nutiesti pėsčiųjų takai, įrengta poilsio zona. Taip sukurta dar viena patraukli viešoji erdvė gargždiškiams – vieta, kur galima pasivaikščioti, pailsėti ar pasimėgauti gamtos artumu, netoliese tekančia Minija.
Kol kas privažiavimai prie tvenkinio yra paveikti rudens lietaus, klampūs, tačiau į kelių ir takelių sutvirtinimą dar bus investuojama.
Tvekinys taps ir edukacine erdve: Klaipėdos universiteto mokslininkai jau vykdo vandens cheminės bei mikrobiologinės sudėties monitoringą, kurio rezultatai leis vertinti vandens kokybę ir jo pritaikomumą kasdienėms reikmėms.
Rengia strategiją ateičiai
Projekto „WaterMan“ tikslas, kad miestai išmoktų ne kovoti su lietumi, o panaudoti jį kaip resursą. Gargždai tapo pionieriumi, parodžiusiu, kad tai įmanoma ir Lietuvoje.
Gargždų pavyzdys – tai tik pirmas žingsnis. Šiuo metu Klaipėdos universitetas kartu su asociacija „Klaipėdos regionas“ rengia Klaipėdos regiono pakartotinio vandens naudojimo strategiją, kuri apims visas septynias regiono savivaldybes.
Strategijos tikslas – parengti ilgalaikį planą, kaip efektyviai valdyti paviršinius ir išvalytus vandenis, mažinti potvynių riziką, o tuo pačiu – taupyti geriamąjį vandenį. Ji apims klimato kaitos scenarijų analizę, vandens poreikių balansą, galimų pakartotinio naudojimo atvejų sąrašą, teisinės bazės vertinimą ir suinteresuotųjų šalių įtraukimą.
Kaip pažymėjo projekto partneriai, Klaipėdos regionas tampa viena iš pirmųjų teritorijų Lietuvoje, kur tokia strategija bus parengta praktiškai, remiantis realiais duomenimis ir įgyvendintais bandomaisiais sprendimais – tokiais kaip Gargždų tvenkinys.
Projektą įgyvendino Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, bendradarbiaudama su UAB „Ežerūna“, UAB „Inžinerinis projektavimas“, UAB „Darbasta“ ir UAB „Lexin auditas“. Darbus planuojama tęsti ir toliau – teritorijoje dar numatyta įrengti privažiavimo kelią ir kitus infrastruktūros patobulinimus.
Įdomūs "WaterMan" projekto faktai:
Andriaus Kundroto ir "Gargždai United" fotografijos
