Gamta niekais verčia bendruomenės pastangas puoselėti „šunų vedžiojimo“ aikštelę ir karjerą augintinių maudynėms Doviluose. Į „Gargždai United“ kreipėsi susirūpinusi doviliškė. Moteris išdėstė problemą ir kvietė sutelkti visas institucijas ir išsaugoti vaizdingas atnaujinto karjero pakrantes, kurias puošia gražuoliai beržai. Dalį šių beržų bebrai jau nugraužė ir nuvertė į vandenį. Likusius seniūnija aptvėrė geležiniais tinklais, tačiau bebrų jie neatbaido: graužia per tinklą. Gyventojai bejėgiai žiūri, kaip bebrai graužia beržus, verčia medžius į vandenį ir ardo krantus, o seniūnijos bandymai juos sustabdyti – neveiksmingi.
Dovilų „šunų vedžiojimo karjeras“ – viena populiariausių vietų pasivaikščioti su augintiniais. Čia šunys gali maudytis, šalia yra įrengta šunų treniruočių ir dresūros aikštelė. Vieni į aikštelę su augintiniais ateina pėsčiomis, kiti atvyksta automobiliais.
„Tokia graži erdvė sukurta, jauku čia, bet bebrai tuoj vaizdingą vietą pavers paprasčiausia bala – medžiai krenta vienas po kito. Gal yra kokių protingų išeičių? Gal galima bebrus saugaudyt ir išvežti į ne tokią civilizuotą vietą? Seniūnija sako, kad gal bebrai persikels į kitą vietą, kai karjere bus įrengtas ilgesnis lieptas, gal nuolatinis žmonių artumas juos išbaidys, bet negi rizikuosime laukti?“ – klausimais apipylė doviliškė, kone kasdien užsukanti į aikštelę su savo augintiniu.
Penktadienį, nuvykę į aikštelę, įsitikinome: žmonių prižiūrimą poilsio zoną perėmė bebrai. Matyti nupjautų beržų kamienai, visi pakrantėje augantys beržai ties šaknimis apvynioti vieliniais tinklais. Aiškiai matyti, kad jie bebrų nestabdo: aplink kelis beržus vėl mėtosi krūvos šviežių beržų skiedrų. Bebrai tęsia savo darbus. Saloje karjero viduryje matyti ir bebrų buveinė – sunešti rastai, nendrės, šakos.
Dovilų bendruomenės vardu kreipėmės į Aplinkos apsaugos departamentą (AAD), prašydami patarimo, kaip išsaugoti gamtos grožį ir viešąją erdvę, bet nepakenkti gyvūnams.
Paprašė pagalbos
„Pastaruoju metu bebrai karjero prieigose veikia itin aktyviai – graužia beržus, verčia juos į vandenį, ardo krantus, o jų veikla jau pastebima ir kitoje kelio pusėje, miškelio link – dar daugybė pažeistų medžių. Tai leidžia manyti, kad populiacija išaugo ir išsiplėtė. Dėl to nyksta medžiai, deformuojasi krantai, kyla rizika, kad bus pažeista ir visa poilsio infrastruktūra. Gyventojai nori išlaikyti darnų santykį su gamta ir kartu apsaugoti sukurtą aplinką, todėl prašo žiniasklaidos, savivaldybės, institucijų, ministerijos patarti, kokių teisinių ir praktinių veiksmų galima imtis tokioje situacijoje, kai bebrų veikla kelia žalą viešajai poilsio zonai ir paaiškinti, ar įmanoma kreiptis dėl bebrų populiacijos reguliavimo arba leidimo pašalinti dalį jų statinių, jei jie kelia realią grėsmę medžiams ir infrastruktūrai,“ – rašoma bendruomenės laiške aplinkosaugininkams.
Siūlo ardyti bebravietę ir kviesti medžiotojus
Į gyventojų laišką atsakė Aplinkos apsaugos departamento (AAD) prie Aplinkos ministerijos Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius. Specialistai patvirtino, kad plotas, kuriame siaučia bebrai, yra medžioklės teritorijoje.
„Tikslinga kreiptis į medžiotojus, konkrečiai į medžiotojų klubą „Minija“, – rašoma AAD atsakyme. -Žemės, miško, vandens telkinio savininkams, valdytojams ar naudotojams ištisus metus rankinėmis ir mechaninėmis priemonėmis leidžiama ardyti bebrų pastatytas užtvankas. Neperspektyvių bebraviečių ardymui leidimas nereikalingas. Bebravietė laikoma neperspektyvia (likviduotina), jeigu dėl bebrų veiklos kyla grėsmė atsirasti didelei žalai automobilių keliams, pastatams, melioracijos statiniams, žemės ūkio pasėliams, kitoms naudmenoms, miškui. Medžioklės plotuose bebrai medžiojami nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 15 d., dėl jų sumedžiojimo reikia kreiptis į medžioklės plotų naudotoją (medžiotojų būrelį, klubą). – informavo aplinkosaugininkai. -Jei norima sumažinti bebrų populiacijos gausą teritorijose, kuriose medžioti draudžiama, pavyzdžiui, urbanizuotose (užstatytose statiniais, įrenginiais bei jų priklausiniais su naudojamais žemės sklypais) teritorijose, reikėtų teikti Aplinkos apsaugos departamentui prašymą (el. paštu info@aad.am.lt) dėl jų populiacijos gausos reguliavimo tikslingumo išvados išdavimo.
Prašyme turi būti nurodyta vardas ir pavardė, adresas (juridinio asmens – pavadinimas, buveinė), gyvūno, kurio populiacijos gausą siekiama reguliuoti, rūšies pavadinimas, kokioje teritorijoje bus vykdomas populiacijos gausos reguliavimas, tikslas, populiacijos gausos reguliavimo priemonės, laikotarpis, taip pat nurodyti asmens (-ų), kuris gali vykdyti populiacijos gausos reguliavimo darbus, vardas, pavardė (juridinio asmens – pavadinimas), adresas (juridinio asmens – buveinė), medžioklės bilieto numeris.
Šiuo atveju minima teritorija yra medžioklės plotai, todėl tikslinga kreiptis į medžiotojus, konkrečiai į medžiotojų klubą „Minija“," – siūlė kviesti medžiotojus specialistai.
Ieškos pusiausvyros ar naikins?
Dėl kitų neagresyvių prevencinių priemonių, kadangi metaliniai tinklai nepadėjo sulaikyti aštrių bebrų dantų, AAD rekomenduoja konsultuotis su Gamtos tyrimų centro specialistais – jie galėtų pasiūlyti efektyvesnius ir gamtai draugiškus sprendimus, kurie padėtų apsaugoti medžius nuo graužimo.
Dovilų bendruomenė tikisi, kad bendrai veikiant su seniūnija, medžiotojų klubu ir aplinkosaugininkais pavyks išlaikyti pusiausvyrą tarp žmogaus ir gamtos.
„Mums svarbu ne naikinti, o išmokti sugyventi. Tačiau dabar matome, kad žalą reikia stabdyti, kol dar yra ką saugoti,“ – sako vietos gyventojai.
PAPILDYTA Klaipėdos rajono savivaldybės komentaru
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Jevgenijus Bardauskas, reaguodamas į Dovilų bendruomenės kreipimąsi dėl bebrų daromos žalos prie šunų vedžiojimo karjero, patvirtino, kad ši teritorija patenka į medžioklės plotus. Todėl bebrų populiacijos reguliavimas čia galimas teisėtai, bendradarbiaujant su medžioklės plotų naudotojais.
Savivaldybės administracijos vadovas pabrėžia, kad pagal Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymą bei Medžioklės taisykles, bebras yra medžiojamasis gyvūnas, kurio populiaciją galima reguliuoti tais atvejais, kai veikla daro žalą infrastruktūrai, aplinkai ar žmonių turtui.
Savivaldos specialistai bendruomenei ir seniūnijai rekomenduoja stiprinti karjero krantų apsaugą ir atskirų medžių kamienus apjuosti tankiu metaliniu tinklu (akučių dydis 2–3 cm), įgilintu į žemę apie 25–30 cm, kad gyvūnai nepralįstų iš apačios. Taip pat siūloma naudoti kartaus skonio repelentus ar specialias dangas, atgrasančias nuo graužimo.
Siekiant sumažinti bebrų susidomėjimą poilsio tako pusėje esančiais medžiais, patartina prie pat vandens augančias minkštųjų lapuočių rūšis palaipsniui pakeisti atsparesne augmenija – sodinant mažiau bebrams patrauklius medžius (pvz., pušis, egles ar juodalksnius) bei sutvirtinant pakrantės augaliją vietinėmis krūmų rūšimis.
