Jei ir Jums pasitaiko tapti paskutinės minutės herojais, žinokite, kad dar turite laiko pateikti paraišką savo išsvajotos idėjos įgyvendinimui. Iki ryt vakaro. Klaipėdos rajono savivaldybė ir šiemet skirs dar 400 tūkstančių eurų mūsų visų idėjų įgyvendinimui. Finansavimą gaus geriausios idėjos, sulaukusios daugiausiai palaikymo - piliečių balsų internetu.
Atvirai tariant, užpildyti paraišką internete ir pateikti ją „Tavo idėjos“ konkursui pasirodė daug paprasčiau. Užteko pilnos darbo dienos. Aišku, labai padėjo dirbtinio intelekto įrankiai ir tai, kad porą dienų skyrėme jau įgyvendintų projektų apžiūrėjimui ir informacijos rinkimui. Galiausiai beliko sukoncentruoti išgrynintą idėją į tekstą. Įveikti šį iššūkį padėjo ir suvokimas, kad paraiška neturi būti tobula, o vizualizacijos – preciziškos. Daug svarbiau idėja ir jos vertė bendruomenei.
Idėja – iš sapno
Kartais naujos idėjos gimsta visai neracionaliai. Tarkime, sapnuose. Prieš dvidešimetį susapnuotas sapnas apie sodą Minijos slėnyje vis grįždavo prisiminimais, todėl šiomis dienomis daug džiaugsmo suteikė sapno vizijos pavertimas racionaliu ir realiu planu, koks gali būti buvimas parke, slėnyje, ant kalno. Buvimas kuriant bendrystę.
Senasis Gargždų parkas nėra tik šimtamečiai medžiai ir takai. Jis – mūsų miesto dvasia. Genius loci, kaip sako senovės romėnai, – tai nematoma vietos galia, formuojanti ir aplinką, ir žmogų.
Čia, ant Minijos šlaito išlikę medžiai mena dvaro laikus, tyliai liudija karų sunaikintus rūmus, dvaro biblioteką, oranžeriją, baronų Renė keliones ir sumanymus. Jie mena ir miestiečių pasivaikščiojimus, pirmąsias meilės istorijas, vaikystės vasaras. Tai vieta, kurioje susipynė gamta, istorija ir mūsų pačių gyvenimai. Kaip tik ta vieta, kurioje galime sukurti Gargždų bendruomenės sodą ir papildyti parką naujomis veiklomis, prasmėmis ir prisiminimais.
Paraišką pateikė per dieną
Kone visa diena prie kompiuterio ir tikslas pasiektas: „Dėkojame, kad pateikėte savo idėją. Informuojame, kad sėkmingai pateikėte „Gargždų bendruomenės sodas senajame parke“ ideją. Jūsų idėja buvo priimta ir užregistruota sistemoje. Geros dienos!“ – laiškas iš savivaldybės nuteikia optimistiškai, tačiau, jei paraiška ir atitiks visus kriterijus, bus pristatyta konkursui, intensyviausias darbas laukia ateityje.
Ankstensnių konkurso laimėtojų sėkmės analizė parodė, kad daugiausiai šansų laimėti finansavimą konkurse "Tavo idėja" turi tie, kurie turi ūpo rimtai padirbėti. Reika organizuoti reklaminę idėjos populiarinimo kampaniją, mobilizuoti bendraminčius, teikti idėją įdomią didesniam ratui žmonių.
Idėjos išgryninimas – lyg kelionė
Rašyti paraišką konkursui nėra vien techninis darbas. Tai – lyg kelionė, kurios metu pati idėja auga, kinta, pasipildo naujomis prasmėmis.
Kaip „Gargždai United“ redaktorė šį kartą turėjau galimybę savo kailiu patirti, ką reiškia iš vienos minties, vieno klausimo „ar tai racionalu?“ užauginti visą viziją – Gargždų bendruomenės sodo idėją senajame parke, kuri gali tapti bendruomenės projektu, jungiančiu istoriją, gamtą ir žmones.
Gargždų bendruomenės sodas – ne vieno žmogaus vizija. Sodas gali būti gyvas tik tuomet, jei prie jo kūrybos prisijungs savanoriai. Būtų smagu, jei nuo pat pradžių prie idėjos įgyvendinimo jungtųsi Gargždų seniūnija ir savivaldybė, darželis „Naminukas“ ir „Kranto“ progimnazija, Socialinių paslaugų centras, Gargždų krašto muziejus, futbolo klubas „Banga“, visi artimiausi kaimynai ir visi norintys.
Kiekvienas iš jų čia gali rasti savo vaidmenį. Mokyklos ir darželiai – gyvas pamokas gamtoje, socialinės įstaigos – terapinę erdvę, muziejus – istorijos įprasminimą, sporto bendruomenė – sveikatos stiprinimą. Į projektą įsilieti galima kviesti ir žolelių ekspertę Giedrę Bružienę, su kuria sugalvokime sukurti „Gargždiškio arbatą“ – iš vietinių žolelių verdamą, ekologišką ir miestą reprezentuojančią.
Būtent partnerystės užtikrina, kad sodas nebūtų vienkartinė iniciatyva, o taptų nuolatiniu, gyvu Gargždų žmonių veiklos centru.
Sodas parke – sutariant su gamta
Nors idėją dovanojusiame sapne sodas buvo Minijos slėnyje, omegos formos kilpoje, potvyniai kasmet užlieja slėnį, todėl galvoti apie nuolatines lysves čia atrodė rizikinga. Būtent šis iššūkis padėjo atrasti unikalų sprendimą – ne kovoti su gamta, o prisitaikyti prie jos ritmo. Taip atsirado idėja padalyti sodą į tris aukštus: viršuje – edukacinės ir bendruomeninės erdvės, įkalnėje – individualios lysvės bendruomenės nariams, apačioje – kasmet besikeičiančios eksperimentinės pievos.
Šis sprendimas tapo kertiniu projekto akmeniu – gargždiškiai moka gyventi drauge su gamta, sutariant.
Pavėsinė, kuri virto namais buvimui
Pradžioje mintys sukosi apie daržą, nedidelę pavėsinę – vietą susitikimams ir vasaros edukacijoms. Svajojant apie įvairias veiklas, galimybę susiburti, išryškėjo poreikis turėti daugiau erdvių. Bendruomenei reikia vietos, kuri veiktų ne tik vasarą, bet ir rudenį, žiemą, ankstyvą pavasarį. Reikia vietos, kurioje galima ne tik auginti, bet ir bendrauti, mokytis, diskutuoti.
Taip gimė idėja apie šiltą bendruomenės namelį, sujungtą su šiltnamiais. Šis sprendimas simboliškai atkartoja dvarų oranžerijų tradiciją, bet yra pritaikytas šiuolaikinėms reikmėms.
Čia vyktų edukacijos mokiniams, terapiniai užsiėmimai senjorams, bendruomenės susirinkimai, paskaitos ar net nedideli renginiai. Čia šiluma bus ne tik fizinė – šią vietą šildytų bendras darbas ir buvimas kartu.
Prasmė ir istoriniame kontekste
Kalbėti apie Gargždų parką be istorijos neįmanoma – XIX amžiuje čia šeimininkavo baronai Renė. Tėvas Feliksas Filipas Renė ir jo sūnus Eugenijus garsėjo savo sumanymais: jie pastatė mūrinius rūmus, prižiūrėjo angliškojo stiliaus parką, garsėjusį kaip vieną gražiausių regione. Dvaro biblioteką laikė įspūdinga, o oranžerijose augino net tropinius augalus.
Gargždų krašto muziejaus istorikas Marius Mockus pažymi, kad dvaro teritorijoje stovėjęs statinys savo paskirtimi ir konstrukcija priminė oranžeriją: „Galima daryti prielaidą, kad vienas jo galas buvo mūrinis, iš koklinių plytų, o likusi dalis – stiklinis šiltnamis ant rimtesnių pamatų. Inventoriaus aprašuose minima, kad palei pietinę pastato sieną buvo sustatytos vazos, kuriose daiginti atvežtiniai augalai,“ – sako istorikas.
Istoriniuose šaltiniuose minima, kad Gargždų dvaro teritorijoje buvo didesnės apimties statinys, kurio paskirtis priminė oranžeriją ar šiltnamį.
„Pastatas pasižymėjo nemažu dydžiu – šalia jo, pagal gatvę, stovėjo dar keli statiniai, išsidėstę vienas greta kito. Už jų driekėsi šiltadaržis, siekęs iki tako, vedančio į parką. Tai leidžia manyti, kad Gargždų dvaro ansamblį sudarė gana didelės apimties ūkiniai bei reprezentaciniai pastatai,“- teigė M.Mockus.
Karai rūmus sunaikino, pastatų šiandien nebėra, tačiau parkas liko. Jis išsaugojo medžių alėjas, terasas, vaizdus į Minijos slėnį. Vyresni gargždiškiai prisimena, kad šis parkas formavo miesto įvaizdį – gražaus, žydinčio, tvarkingo.
Šiandien Gargždų krašto muziejus inicijavo baronų Renių skvero sutvarkymo projektą, kuriame atgimsta istoriniai motyvai – rožynas, fontanas, edukacinė erdvė.
Bendruomenės sodas į šią istorijos liniją įsijungtų kaip dar vienas būdas įprasminti vietos dvasią, pritaikant ją šiuolaikiniams poreikiams. Sodas galėtų tapti vieta, kur praeitis ir dabartis susitiktų ne muziejinėje ekspozicijoje, o kasdienybėje.
Reikia 120 tūkstančių eurų
Bendruomenės sodas nebus vien tik daržovių ar gėlių lysvės. Jį reikėtų sukurti taip, kad kiekvienas rastų čia savo vietą. Pojūčių takai, kvapnių ir lytėjimą lavinančių augalų zonos, vabzdžių viešbučiai, paukščių nameliai, modernus kompostavimas, laistymas, atsinaujinanti energetika. Visą erdvę, pasitelkus specialistus, išlaikant pagarbą parkui, būtina suplanuoti darniai, prisitaikant prie gamtos, istorijos, tradicijų.
Paraiškos biudžetas siekia 120 tūkstančių eurų. Didžiausia dalis lėšų skiriama tam, kas liks miestui dešimtmečiams: bendruomenės erdvei su šiltnamiais, pakeltoms lysvėms, takams, laistymo sistemai, mažajai architektūrai, sodinukams. Taip užtikrinama, kad projektas atitinka konkurso taisykles ir duoda realią, ilgalaikę naudą.
Viešinimas, edukacijos, renginiai – tai sritys, kurias planuojama vykdyti partnerių ir savanorių indėliu, parodant bendruomenės atsakomybę ir brandą.
Paraiška konkursui parengta ir pateikta, jei atitiks kriterijus, bus pristatyta balsavimui. Tegul Gargždų bendruomenės sodas tampa vieta, kurioje vaikai ragaus mėtų arbatą, senjorai pasakos sodininkystės paslaptis, pavargėliai ras terapinę ramybę, o visi kartu atrasime, kad miestas yra ne tik pastatai ar gatvės, bet ir mūsų pačių rankomis kuriami sodai.
Idėją pateikti paprasta
Kaip šio socialinio eksperimento autorė, džiaugiuosi, kad pavyko per trumpą laiką išgryninti idėją ir ją užregistruoti, tačiau šiandien jau aišku, ką būčiau dariusi kitaip.
Pirmiausia – reikėjo mažiau pasikliauti vien teoriniais įsivaizdavimais apie bendradarbiavimą, o iš karto inicijuoti tikrus pokalbius su galimais Gargždų bendruomenės sodo partneriais ir užsitikrinti palaikymą bei papildomų idėjų veikloms.
Galbūt vertėjo anksčiau užklausti komercinių pasiūlymų, kad biudžetas būtų tikslesnis ir labiau pagrįstas. Dar viena pamoka – daugiau laiko skirti vizualizacijoms, nes žmonės pirmiausia pamato, o tik po to perskaito ir pamėgsta projektą. Vis dėlto yra ir pliusų: įsitikinau, kad net per labai ribotą laiką įmanoma parengti realią paraišką, jei dirbi kryptingai, pasitelki pagalbą ir pasitiki bendruomenės idėja.
Socialinis eksperimentas ir publikacija parengti bendradarbiaujant su Klaipėdos rajono savivaldybe
