Gargžduose per kelias dienas įsiplieskė viena karščiausių pastarojo meto diskusijų. Futbolo bendruomenė ruošiasi piketui, viešojoje erdvėje skamba kaltinimai, kad seniai žadamas futbolo maniežas stumiamas į šalį, o jo vietoje Savivaldybė užsimojo statyti ledo areną. Tačiau situacija nėra tokia paprasta, kaip pasirodė iš pirmųjų antraščių.

„Gargždai United“ jau pasidalijo futbolo sirgalių kvietimu į piketą. Šį vakarą dalyvausime futbolo bendruomenės ir savivaldos vadovų susitikime, o priešpiet susitikome su Klaipėdos rajono meru Broniumi Markausku ir paprašėme paaiškinti, kas iš tiesų planuojama, kodėl kilo futbolo bendruomenės pasipiktinimas.

Klaipėdos rajono vadovas tvirtina, kad futbolo maniežo planų Savivaldybė neatsisako. Dar daugiau – pagal šiuo metu svarstomą idėją naujas daugiafunkcis pastatas šaltuoju metų laiku ir turėtų atlikti futbolo maniežo funkciją, o likusią metų dalį, kai futbolininkai sportuoja lauke, jame galėtų veikti ledo arena ir būtų vykdomos kitos sporto veiklos.

Kitaip tariant, šiuo metu kalbama ne apie du visiškai atskirus naujus pastatus – futbolo maniežą ir šalia jo ledo areną.

Mero pristatoma vizija – vienas daugiafunkcis objektas, kuriame būtų derinamas futbolas, ledas ir kitos sporto šakos, o Gargždų miesto stadiono rekonstrukcija būtų vystoma kaip atskiras projektas.

Būtent čia ir yra didžioji dabartinio konflikto priežastis.

Maniežo laukia ne vienerius metus

Dar šių metų žiemą viešai kalbėta apie sudėtingas Gargždų futbolininkų treniruočių sąlygas. Jaunieji žaidėjai šaltuoju metų laiku treniruojasi lauke, o futbolo bendruomenė kaip vieną svarbiausių infrastruktūros poreikių jau seniai įvardija dengtą maniežą žiemos treniruotėms.

Vasarį Savivaldybė viešai skelbė esanti pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį su futbolo bendruomene dėl stadiono ir maniežo vystymo bei architektūrinio konkurso.

Dar prieš kelias savaites pats B. Markauskas viešai kalbėjo apie ilgalaikį planą rekonstruoti Gargždų stadioną ir statyti uždarą futbolo maniežą. Preliminariai visas stadiono ir maniežo projektas buvo vertinamas apie 20 mln. eurų. Buvo numatyta pirmiausia rengti investicinį, vėliau techninį projektą ir ieškoti išorinio finansavimo.

Todėl futbolo bendruomenei dabar išgirdus žodžius „ledo arena“ natūraliai kilo klausimas: kas nutiko anksčiau aptartam ir planuojamam futbolo maniežui prie stadiono?

Kas pasikeitė?

Pasak mero, pasikeitė ne Savivaldybės noras turėti futbolo maniežą – atsirado nauja galimybė pretenduoti į išorinį finansavimą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šią vasarą atnaujino savivaldybių sporto infrastruktūros finansavimo priemonę. 2026–2028 metais savivaldybių sporto infrastruktūrai valstybė planuoja skirti 46 mln. eurų, iš jų 19 mln. eurų – jau 2026 metais.

Tačiau norint pretenduoti į finansavimą neužtenka turėti vien idėją – projektas turi būti pakankamai pažengęs. Valstybės finansavimą galima gauti tik tuomet, jei jau yra paruoštas projektas ir tam turimas statybos leidimas. Šiuo metu Savivaldybė turi tik du tokius objektus – Ledo arenos ir dar vieno daugiafunkcio prie parko. Akivaizdu, kad antro baseino nereikia, lieka ledo arena, kuri sutalpintų dar keturias sporto šakas ir praplėstų galimybes sporto bendruomenei sportuoti. 

B. Markauskas dar liepą viešai pripažino, kad Gargždų stadiono ir anksčiau planuoto atskiro futbolo maniežo projektas nėra pasiekęs tokios stadijos, kad Savivaldybė su juo galėtų iš karto pretenduoti į atsiradusį finansavimą. Todėl, mero teigimu, pradėta ieškoti kito sprendimo.

Meras: ne „ledas vietoje futbolo“, o „futbolas plius ledas“

Interviu „Gargždai United“ B. Markauskas kelis kartus pabrėžė, kad viena pagrindinių priežasčių imtis naujo projekto buvo galimybė greičiau turėti futbolui reikalingą uždarą erdvę.

„Vienareikšmiškai mes būtume neteikę paraiškos ir nepretendavę, nebandę gauti paramos, jeigu ne pagrindinė mintis dėl futbolo maniežo“, – sakė meras.

Pagal jo pristatytą viziją, šalia jau veikiančio Gargždų daugiafuncio sporto centro, pagal anksčiau paruoštą projektą, kuris buvo paliktas įgyvendinti kitu etapu, būtų statomas maždaug 68 x 68 metrų daugiafunkcis pastatas. Šaltuoju metų laiku jame būtų įrengta maždaug pusės futbolo aikštės dydžio treniruočių erdvė, o tada, kai uždaro maniežo futbolininkams nebereikėtų, pastatas galėtų būti naudojamas ledui. 

Jame taip pat numatomos erdvės kitoms sporto šakoms – sunkiajai atletikai, stalo tenisui, alpinizmui ir kitoms veikloms.

Žiemą, kol pastate treniruotųsi futbolininkai, ledo treniruotės persikeltų į pievą šalią daugiafuncio sporto centro - technologijos jau leidžia žiemą nedideliais kaštais įrengti ir išlaikyti ledo areną lauke, po laikinos konstrukcijos stogu. 

Meras kalba ir apie galimą energetinę sinergiją su jau veikiančiu Gargždų sporto centru – šaldant ledo aikštę susidarančią šilumą būtų siekiama panaudoti baseino šildymui.

Kol kas visa tai – projekto koncepcija. Ar toks sezoninis futbolo ir ledo funkcijų keitimas praktiškai tenkintų futbolo bendruomenės poreikius, turėtų parodyti konkretūs techniniai sprendiniai.

Pritarimą gavo?

„Paraišką ir nusprendėme teikti po diskusijos su futbolo bendruomenės atstovais. Dviejuose susitikimuose su Dainium Šatkumi, atrodo, sutarėme, kad tai greičiausias ir realiausias kelias patenkinti futbolo bendruomenės poreikį turėti dengtą maniežą žiemos treniruotėms. Siūliau padiskutuoti didesniame rate, bet gavome patikinimą, kad futbolo bendruomenė pritars. Sekmadienį, paskutinę atostogų dieną dar taip pasidžiaugiau “Bangos” pergale prieš “Vilniaus “Žalgirį”, o pirmadienį ryte nustebino serija feisbuko pranešimų, organizuojamas piketas, drama, skambina žurnalistai,” - sakė B.Markauskas.

Kodėl tada futbolininkai protestuoja?

Futbolo bendruomenė daug metų kalbėjo ne apie universalią areną, kurioje dalį metų būtų galima žaisti futbolą, o apie futbolui skirtą maniežą ir rekonstruotą Gargždų stadioną.

Todėl iš futbolo bendruomenės pozicijos dabartinis pasiūlymas gali atrodyti ne kaip seno pažado įgyvendinimas, o kaip jo pakeitimas kitu projektu.

Dar svarbesnis klausimas – pinigai.

Futbolo bendruomenės atstovai viešai baiminasi, kad Savivaldybei prisiėmus dar vieną didelį infrastruktūros projektą, finansinės galimybės vėliau rekonstruoti stadioną gali sumažėti.

Šios abejonės negalima išsklaidyti vien pažadu, kad bus įgyvendinti visi projektai.

Pats meras interviu GU pripažino, kad Savivaldybė šiuo metu turi daug didelių investicinių projektų ir dar vieną tokio masto objektą įgyvendinti nebūtų lengva.

Galutinė būsimos universalios arenos kaina taip pat nėra žinoma.

B. Markauskas pateikė pavyzdį: jeigu universalios futbolo ir ledo arenos objektas kainuotų apie 12 mln. eurų, o Savivaldybei reikėtų prisidėti maždaug puse sumos, rajono biudžeto dalis galėtų siekti apie 6 mln. Eurų. Tuo tarpu futbolo maniežo projektas prie dabartinio stadiono gali kainuoti ir 20 mln., į erdvę prie “Kranto” progimnazijos reikia iškelti lengvaatletinikus - įrengti jiems naują erdvę sportui. 

Tačiau meras kartu pabrėžė, kad šiuo metu tiksliomis sumomis operuoti per anksti.

„Galim tokiais skaičiais žaisti tol, kol nėra darbo projekto, kol nėra nupirkta ranga, niekas tikslios sumos pasakyti negali, bet tikrai nesiūlau manipuliuoti skaičiais“, – sakė B. Markauskas.

Stadiono atnaujinimo nežada atsisakyti

Paklaustas tiesiai, ar futbolo maniežo planas atidedamas į šalį, B. Markauskas atsakė trumpai: „Tikrai neatidedam.“

Pasak mero, šiais metais turėtų būti pradėtas rengti Gargždų stadiono atnaujinimo investicinis projektas, o vėliau reikės apsispręsti dėl konkretaus darbų eiliškumo.

„Šiais metais pradėsime rengti investicinį projektą“, – teigė B. Markauskas.

Tačiau šioje vietoje svarbu atskirti du dalykus.

Stadiono rekonstrukcijos planas išlieka.

O dėl paties maniežo šiandien iš esmės atsirado du galimi keliai: anksčiau svarstytas futbolui skirtas objektas prie stadiono arba naujo daugiafunkcio pastato dalis, kuri šaltuoju sezonu būtų naudojama futbolui, o kitu metu – ledui ir kitoms sporto šakoms.

Būtent šis skirtumas iki šiol viešojoje diskusijoje buvo neaiškus.

Pripažįsta – informacijos trūko

Išklausius futbolo bendruomenės argumentus ir mero paaiškinimus, viena problemos dalis matoma gana aiškiai – komunikacija ir nesusikalbėjimas?

Dar prieš kelias savaites viešojoje erdvėje buvo kalbama apie futbolo maniežą ir stadiono rekonstrukciją. Tuomet per labai trumpą laiką atsirado naujas terminas – „ledo arena“.

Net jeigu Savivaldybės viduje tai buvo suprantama kaip galimybė futbolo maniežą turėti greičiau ir dar pritraukti valstybės pinigų, iš šalies situacija galėjo atrodyti priešingai – tarsi futbolo projektą pakeistų visiškai naujas prioritetas.

Tą iš dalies pripažino ir pats meras.

„Galbūt viskas per greitai įvyko, mus spaudė terminai, diskusijos vyko, susitarimai pasiekti, dabar jau praėjo komitetų posėdžiai ir ten buvo aptarinėjamas projektas. Daugiau tos informacijos galėjo gauti ir pati futbolo bendruomenė, dar turime šiek tiek laiko - kalbėsimės“, – sakė B. Markauskas.

Kas bus toliau?

Ketvirtadienį Klaipėdos rajono savivaldybės taryba turės apsispręsti dėl finansavimo paraiškos.

Tačiau prieš tai – dar vienas Savivaldybės vadovų ir futbolo bendruomenės susitikimas šįvakar.

Meras interviu leido suprasti, kad bendruomenės pozicija iki Tarybos posėdžio gali turėti esminės reikšmės ir pačiam sprendimui dėl paraiškos.

Pokalbio pabaigoje „Gargždai United“ B. Markausko klausė tiesiai:

Tai kaip ten yra, mere atimat futbolą iš Gargždų? Futbolo maniežą?

- Turbūt dabar jau nė vienam merui nepavyktų atimti futbolo iš Gargždų, nes tai yra tikrai gili tradicija, tikrai Gargždų bendruomenės palaikoma.

Bet kodėl tada futbolo bendruomenė taip griežtai sureagavo, piketuos?

- Tai, žinokite, aš irgi nesuprantu. Gal informacijos trūkumas, labai greitas sprendimų tempas, gal artėjančių rinkimų nuotaikos?

Gal čia tiesiog prasideda rinkimų kampanija?

- Turbūt rinkimų kampanija prasidėjo seniai. Yra pasakymas: rinkimai baigėsi – rinkimai prasideda. Ir iš tiesų opozicijos yra visada tokia misija - parodyti, kad kažkas yra ne taip.

Dabar svarbiausia bus tai, ar per artimiausias dienas Savivaldybei ir futbolo bendruomenei pavyks susitarti, ką Gargždai iš tiesų stato, kada tai bus daroma ir kokiomis finansinėmis garantijomis bus paremtas pažadas, kad stadiono bei futbolo infrastruktūros planai neliks tik popieriuje.

Diskutuokime, kalbėkimės, stebime įvykius toliau. Temą tęsime.

Publikacija parengta bendradarbiaujant su Klaipėdos rajono savivaldybe/Užsakymas0818a