Į Gargždus pas dukrą atvykusi skaitytoja tikėjosi, kad patinusią ir skaudančią koją apžiūrės vietos medikai. Tačiau, jos pasakojimu, pagalbos teko ieškoti kitame rajone.

Gavę moters laišką, kreipėmės į Klaipėdos rajono savivaldybės sveikatos centrą. Administracija paaiškino, kada pagalba laikoma skubia, tačiau konkrečių skaitytojos apsilankymo aplinkybių nekomentavo – to neleidžia pacientų teises ir asmens duomenų apsaugą reglamentuojantys teisės aktai.

Skaitytoja pasakojo, kad į Gargždų skubiosios pagalbos skyrių praėjusį pirmadienį atvyko su vis labiau skaudančia ir tinstančia koja, tačiau, išgirdusi, kad trauma „jau sena“, liko be apžiūros. Pagalbos, jos teigimu, galiausiai sulaukė kitame rajone.

Sveikatos centro administracija „Gargždai United“ paaiškino, kad kelios nuo traumos praėjusios dienos savaime neužkerta kelio skubiajai pagalbai – jos poreikį turi nustatyti paciento būklę įvertinęs specialistas.

 „Į koją net nepažiūrėjo“: skaitytojos laiškas

Skaitytoja savo laiške pasakoja apie skaudamą koją ir siuntimo paieškas.

Moteris pasakoja, kad penktadienį oro uoste pasitempė koją. Iš Norvegijos ji parvyko į Lietuvą pas dukrą. Sekmadienį koja pradėjo tinti ir mėlynuoti, o pirmadienį skausmas sustiprėjo. Tuomet abi nuvažiavo į Gargždų skubiosios pagalbos skyrių.

Anot skaitytojos, iš pradžių ji buvo nukreipta į poliklinikos registratūrą. Kadangi šioje įstaigoje neprisirašiusi, esą pasakyta, kad už paslaugas reikės mokėti. Moteris paaiškino, kad Lietuvoje yra drausta. Jos teigimu, tai buvo patikrinta ir patvirtinta.

Tačiau pasakiusi, kada patyrė traumą, skaitytoja teigia išgirdusi, kad ji jau sena ir priimti negalima.

„Liepė kreiptis į savo šeimos gydytoją. Į koją net nepažiūrėjo“, – rašo moteris.

Pasak jos, toliau teko ieškoti siuntimo pas chirurgą. Registratūroje paaiškinta, kad siuntimą reikėtų gauti iš savo šeimos gydytojos arba prisirašyti prie Gargždų poliklinikos. Tačiau paskambinus į savo gydymo įstaigą kitame rajone paaiškėjo, kad gydytojos darbo laikas jau baigėsi.

„Taip ir likau Gargžduose be pagalbos“, – savo patirtį apibūdina skaitytoja. Jos teigimu, kito rajono gydymo įstaigoje ji buvo priimta, jai atliktas rentgeno tyrimas ir suteikta pagalba.

Moteris atskirai pabrėžia, kad registratūroje dirbusiai darbuotojai priekaištų neturi – ši buvo maloni, išklausė ir bandė padėti.

 48 valandos nėra vienintelis kriterijus

Sveikatos centro klausėme, ar žmogui gali būti nesuteikta skubioji pagalba vien todėl, kad trauma patirta prieš kelias dienas.

Gautame atsakyme administracija nurodė sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-208 patvirtintą tvarką. Joje tam tikrai traumų grupei, kai didėja tinimas ar stiprėja funkcijos sutrikimas, taikomas 48 valandų kriterijus.

Tačiau praėjusios dvi paros savaime neužkerta kelio gauti skubiąją pagalbą. Administracija atsakyme „Gargždai United“ rašo:

„Kai nuo traumos praėjo daugiau laiko, skubioji pagalba Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyriuje gali būti teikiama tada, kai paciento būklė atitinka kitas Apraše nurodytas skubias būkles.“

Tarp tokių būklių įstaiga mini stiprų ar nepakeliamą skausmą su objektyviais klinikiniais požymiais, ūmų galūnės kraujotakos sutrikimą, atvirus kaulų lūžius ar sąnarių išnirimus.

Vadinasi, svarbu įvertinti ir tai, kada įvyko trauma, ir žmogaus būklę atvykus.

Kas turi įvertinti?

Sveikatos centro taip pat klausėme, kas nusprendžia, ar pagalba būtina, ir ar toks sprendimas gali būti priimtas neapžiūrėjus paciento.

Administracijos teigimu, pagalbos poreikį nustato skyriuje dirbantis gydytojas arba atitinkamą medicininio rūšiavimo, vadinamojo triažo, mokymą išklausęs slaugos specialistas.

„Vertinimas atliekamas pacientui atvykus. Specialistas išklauso skundus, išsiaiškina, kada ir kaip patirta trauma, įvertina skausmo intensyvumą ir matomus klinikinius požymius“, – nurodoma atsakyme.

Nuo šio vertinimo priklauso, kokia pagalba ir kaip skubiai bus teikiama. Ar toks vertinimas buvo atliktas skaitytojai, pateiktame atsakyme nepaaiškinta.

Prisirašymas kitur skubiajai pagalbai nekliudo

Skaitytojos laiške minima ir kita aplinkybė – ji prisirašiusi prie šeimos gydytojos kitame rajone.

Į klausimą, ar tai gali lemti skubiosios pagalbos suteikimą, administracija atsakė:

„Ne. Pagal Aprašo 7 punktą būtinoji medicinos pagalba teikiama visiems pacientams, nepriklausomai nuo to, prie kurios įstaigos jie prisirašę. Pagal 8 punktą kreipiantis dėl skubiosios pagalbos gydytojo siuntimas nereikalingas.“

Jeigu skubios būklės kriterijų nėra, Sveikatos centras nurodo kreiptis į pirminės sveikatos priežiūros įstaigą, prie kurios žmogus prisirašęs.

Bendra tvarka paaiškinta, konkretaus atvejo išvados nėra

Administracija paaiškino, kad dėl pacientų teisių ir asmens duomenų apsaugos reikalavimų viešai nekomentuoja konkretaus paciento sveikatos būklės ir jam teiktų paslaugų. Todėl jos atsakymas – bendros tvarkos paaiškinimas.

Skaitytojos istorijoje liko ir praktinis neaiškumas: kur žmogui kreiptis, kai šeimos gydytojo darbo laikas jau pasibaigęs, tačiau po traumos skausmas, tinimas ar kiti simptomai stiprėja.

Skaitytoja sako, kad kojos niekas neapžiūrėjo. Sveikatos centras nurodo, kaip atvykusio žmogaus būklė turi būti vertinama. Tačiau atsakymo, kas konkrečiai vyko šio apsilankymo metu, kol kas neturime.

Įstaiga nurodė, kad pacientė gali pateikti rašytinį prašymą ar skundą el. paštu info@gsc.lt. Išnagrinėjusi situaciją, administracija atsakymą pateiktų tiesiogiai jai.

Kur kreiptis, kai būklė blogėja?

Gyventojams Klaipėdos rajono savivaldybės sveikatos centras pateikė šią informaciją:

- Kai skubios būklės kriterijų nėra – darbo dienomis kreiptis į savo šeimos gydytoją.

- Kai būklė sparčiai blogėja, skausmas tampa labai stiprus, galūnė šąla, blykšta ar melsta, tirpsta arba jos neįmanoma pajudinti – vykti į visą parą dirbantį Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyrių.

- Esant grėsmei gyvybei – skambinti 112.

Skaitytojos atsiųstų fotografijų koliažas