Stipriau atšalus, pasigirsta vis daugiau skundų, kad gatvėse nebėra kuo kvėpuoti. Kvapą gniaužia iš nuosavų namų kaminų sklindantis aitrus dūmų kvapas. Gargždiškiai skundžiasi, kad kvėpuoti grynu oru negali ir į darželio kiemą išeinantys vaikai. Esą šalia esančių namų gyventojai nepaiso mažųjų kaimynystės ir šildo namus dvokiančiu kuru - kvėpuoti neįmanoma.
“Gargždai United” aiškinosi, ar yra galimybė sutramdyti neaiškiu kuru besišildančius kaimynus iš kurių namų kaminų galimai rūksta kenksmingos medžiagos. Aplinkos apsaugos departamento Komunikacijos skyriaus atstovai priminė svarbiausias taisykles ir atsakomybę, jei aplinka teršiama.
Pradėjo vieną tyrimą
Pasak Aplinkos apsaugos departamento atstovų, prasidėjus šių metų šildymo sezonui, Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos inspekcijoje atliekamas vienas tyrimas dėl krosnyje degintų draudžiamų medžiagų ir trys atvejai, kai tai buvo daroma kuriant laužą.
“Nemalonus dūmų kvapas nebūtinai reiškia, kad yra deginamas draudžiamas kuras. Pavyzdžiui, šlapios malkos gali lemti tamsesnius dūmus. Individualiai namus šildyti kietuoju kuru kol kas nėra draudžiama. Tai turbūt yra emociškai nemalonu tiems žmonėms, kai negali langų atsidaryti, ypač kai tarp namų yra nedideli atstumai arba šalia aukšto daugiabučio yra individualus namas iš kurio nuolat veržiasi dūmai,”- teigė aplinkosaugininkai.
Juodi dūmai - nebūtinai pažeidimas
„Man iš tiesų labai keista, kad prie ugdymo centro “Naminukas” be pertraukos dūmina kaminai iš nuosavų namų. Ypač popietėmis visas kvartalas prasmirsta. Kodėl nėra tvarkos, kaip galima tai bent kiek sustabdyti? Vis dėlto yra darželis, vaikai eina į lauką, šalia - mokykla, mokinukai bėga į šalia esančią parduotuvę. Kaip kvėpuoti? Dvokia, net kvapą gniaužia,“, – patiriamais nepatogumais dalijosi gargždiškė.
Aplinkosaugininkų teigimu, iš nuosavų namų kylantys dūmai nebūtinai reiškia, kad deginamos draudžiamos medžiagos, kūrenti kietu kuru nėra draudžiama.
“Retkarčiais būna, kad aplinkosaugininkai fiksuoja, jog deginamos statybinės atliekos, įvairios statybinių medžiagų pakuotės. Kūrenamos atliekos labai teršia orą, tad žmonės, degindami draudžiamas medžiagas, ypač kenkia savo sveikatai. Jokiu būdu negalima deginti pramoninių ir buitinių atliekų, tarkim, drabužių, avalynės, baldų, langų rėmų, plastikinių daiktų, atliekų, apdorotų lakais, klijais, dažais, impregnuojamosiomis medžiagomis, - priminė specialistai. - Pagal vizualiai matomus dūmus negalima atskirti, ar deginamos atliekos, net ir užkūrus židinį malkomis, lauke gali būti jaučiamas nemalonus kvapas. Pastebėjus tamsius dūmus nereikėtų iškart skambinti tarnyboms, nes tamsesnės spalvos dūmai gali būti tik užkūrimo metu. Reikia šiek tiek luktelėti ir įsitikinti, kad dūmai nekeičia spalvos”.
Gali skambinti visą parą
Pastebėjus aplinkos apsaugos pažeidimus, reikia pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112 arba Aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo tarnybos telefonu (8 5) 273 2995 (visą parą).
Jei nustatoma, kad aplinkosaugos taisyklės pažeistos, fiziniam asmeniui skiriama bauda nuo 60 iki 300 Eur, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 170 iki 1170 Eur.
Konsultuoja ir gaisrininkai
Kitas gargždiškis skundėsi, kad kaimynų kamino dūmai atsitrenkia į jo langus - atidaryti langų ir išvėdinti namų yra neįmanoma.
“Aš šildausi dujiniu katilu, o kaimynė kuria krosnį. Neretai iš šalia esančio namo kamino veržiasi aštraus kvapo dūmų kamuoliai. Atsidaryti lango neįmanoma, išsivėdinti namų negaliu, nuosėdomis nuo neaiškaus kuro apeina langai. Kaimynės kaminas įrengtas žemiau, nei būtų teisinga ir logiška, todėl dūmų kamuoliai iš kamino atsimuša tiesiai į mano langus. Ką patartumėte daryti,”- kausė gargždiškis.
“Dėl kamino aukščio bei dūmtraukio sandarumo reikėtų kreiptis į Valstybinę priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą su prašymu patikrinti, ar kamino aukštis bei naudojamas katilas atitinka priešgaisrinę saugą reglamentuojančių norminių teises aktų reikalavimus,”- patarė aplinkosaugininkai.
Kenkia pirmiausia sau
Dažnai žmonės dar į krosnis deginimui deda įvairius drabužius, tepaluotus skudurus, impregnuotą, dažytą medieną, plastiką, plastmasę. Kadangi krosnyje yra nepakankama temperatūra ir nesudega visos medžiagos, tada su dūmais ir kietosiomis dalelėmis į aplinką gali išsiskirti ir įvairūs sunkieji metalai, o jeigu yra deginama plastmasė – ir dioksinai.
Ar yra koks nors praktiškas, konkretus ir aiškus būdas sutramdyti oro ir aplinkos teršėjus? - paklausėme aplinkosaugos specialistų.
“Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus į aplinkos orą išmetamų teršalų laboratoriniai matavimai vykdomi tik ūkio subjektų, eksploatuojančių didesnio galingumo kurą deginančius įrenginius, namų ūkiuose naudojamiems katilams išmetamųjų teršalų ribinės vertės nenustatytos, - neslėpė specialistai. - Priminsime, kad atliekas deginti griežtai draudžiama, jos turi būti priduodamos atliekų tvarkytojams. Deja, šio draudimo paiso ne visi. Pasitaiko atvejų, kuomet kaip kuras naudojama dažyta ir kitaip apdirbta mediena. Tai seni langai, baldų gamybos atliekos, laminuota plokštė ir pan. Pabrėžiame, kad eksploatuojant katilus tiek buityje, tiek įmonėse galima naudoti tik kurą. Deginant anksčiau minėtas atliekas, į atmosferą patenka daugybė pavojingų cheminių medžiagų ir junginių, taip pat pagausėja žmonių sveikatai kenksmingų kietųjų dalelių, todėl žmonės pirmiausiai kenkia sau, o tik tada - kaimynams. Įrodžius, kad į krosnį dedamas ne tam skirtas kuras - malkos, briketai ir pan., gyventojai gali būti baudžiami pagal galiojančius įstatymus”, - teigė Aplinkos apsaugos departamento atstovai.
Žala organizmui bei sveikatai
Deginant atliekas ir neaiškios kilmės kurą į aplinką išskiriamos šios sveikatai kenksmingos medžiagos: kietosios dalelės, anglies monoksidas (CO), anglies dioksidas, įvairūs azoto oksidai, benzenas, stirenas, formaldehidai, dioksinai, furanai, sunkieji metalai (arsenas, gyvsidabris, švinas).
Dėl šalto klimato, menko vėjo ir nedidelio gyvenamųjų namų kaminų aukščio šios medžiagos ilgą laiką išlieka artimoje gyvenamoje aplinkoje ir kenkia žmogaus organizmui bei sveikatai.
Degant gumai išsiskiria labai daug sieros junginių, kurie ypač pavojingi lėtinėmis kraujotakos ir kvėpavimo ligomis sergantiems asmenims.
Degant plastikui išsiskiria sirenas, kuris gali neigiamai veikti centrinę nervų sistemą, sukelti galvos skausmą, silpnumą. Degant balintam popieriui, kartonui, plastikui išsiskiria dioksinai, o spalvotam popieriui – sunkieji metalai. Šios medžiagos neigiamai veikia imuninę sistemą, sukelia vėžį, apsigimimus.
Deginti draudžiama: plastmasės gaminius, cheminėmis medžiagomis užterštus rūbus, batus, pakuotes, užterštą medieną, makulatūrą, medžio drožlių plokštes ir kitas atliekas.
Krosnims ir katilams kūrenti reikėtų rinktis iš aplinkai mažiau kenksmingų kuro rūšių – tai natūrali mediena, anglys, durpės, malkos, pjuvenų briketai. Degdamos šios medžiagos į aplinką neišskiria sunkiųjų metalų ir kitų sveikatai kenksmingų medžiagų.
